pavaiza

pavaizà sf. sing. (3^b) 1. akimis apmatoma apylinkė, reginys: Pavaizà nu muno trobos puiki – toli matyti, aplinkuo keliai Lkv. 2. visas žmogaus turtas, ūkis: Pavaizà ano gera, al ans pats nekoks Lkv.